Ribos per Vėlines: kaip susitarti dėl šeimos susitikimo
Per Vėlines šeimos susitikimas gali kelti ir šilumos, ir įtampos: vieni nori ilgiau pabūti kapinėse, kitiems sunku keliauti ar kalbėti apie tam tikrus dalykus. Iš anksto įvardytos asmeninės ribos gali padėti susitarti dėl laiko, kelionės ir pokalbių taip, kad kiekvienas turėtų daugiau pasirinkimo ir mažiau spaudimo.
Ką reiškia nustatyti ribą šeimos susitikime
Riba – tai aiškiai pasakytas poreikis, galimybė arba pasirinkimas. Ji nurodo, ką žmogus gali padaryti ir ko šiuo metu negali ar nenori. Tai nėra būdas kontroliuoti kitų elgesį ar garantija, kad visi iškart sutiks.
Mintį galima nusakyti taip: „Ribos padeda išsaugoti ryšį, kai leidžia kalbėtis apie poreikius ir ieškoti susitarimo.“ Tai apmąstymo mintis, o ne konkrečiam autoriui priskiriama citata. Jos esmė – rūpintis santykiu nereiškia atsisakyti savo galimybių ar apsimesti, kad nejauku nėra.
Per Vėlines žmonės gali skirtingai išgyventi netektį, turėti nevienodų šeimos tradicijų arba susidurti su praktiniais sunkumais. Vienam svarbu aplankyti kapus sutartu laiku, kitam – išvengti ilgos kelionės ar pabūti ramiai. Skirtingi poreikiai nebūtinai reiškia, kad kam nors mažiau rūpi artimieji. Daugiau apie Vėlinių tradicijas ir jų reikšmę galima sužinoti šiame kontekste.
Prieš kalbantis verta sau įvardyti, dėl ko reikia susitarti: dėl atvykimo, buvimo trukmės, kelionės ar pokalbio temos. Tada lengviau pasakyti konkretų poreikį, o ne mėginti išspręsti visus šeimos nesutarimus vienu metu. Jei dar nežinote, ko norite, galima pasakyti, kad atsakysite vėliau.
Dėl kelionės ir laiko kapinėse susitarkite iš anksto
Jei įmanoma, dar prieš susitikimą aptarkite, kas važiuos kartu, kada išvykstama ir kiek laiko planuojama praleisti kapinėse. Konkretus planas sumažina spėliojimą, o kartu padeda iš anksto pamatyti, kur kieno galimybės nesutampa.
Galima pasiūlyti kelis variantus: atvykti savo transportu, prisijungti tik daliai kelionės arba susitikti vėliau. Jei laikas kapinėse svarbus, šeima gali sutarti dėl bendro pradžios momento ir palikti galimybę išvykti anksčiau. Toks susitarimas nebūtinai visiems bus idealus, bet aiškus planas leidžia nuspręsti be paskutinės minutės spaudimo.
Padėti gali paprasti klausimai: „Kuriuo metu tau patogiausia?“ arba „Kiek laiko galime planuoti, kad visiems būtų įmanoma?“ Geriau tiksliai įvardyti savo galimybes, nei sutikti su planu, kurio vėliau nepavyks laikytis. Jei susitarti nepavyksta iš karto, galima atskirti, kas jau aišku, pavyzdžiui, išvykimo laikas, nuo to, dėl ko dar reikia pasikalbėti.
Kaip atsisakyti, pasirinkti trumpesnį vizitą ar kitą minėjimą
Jei negalite atvykti, trumpai pasakykite, ką galite pasiūlyti vietoj to. Paaiškinti priežastį galima, tačiau neprivalote dalytis daugiau asmeninių detalių, nei norite. Formuluotė gali būti šilta ir aiški vienu metu: pripažinti, kad kitiems susitikimas svarbus, ir pasakyti, ką patys galite padaryti.
Pavyzdžiui:
- „Šiemet atvykti negalėsiu. Galėčiau paskambinti vakare ir prisiminti kartu nuotoliniu būdu.“
- „Šį kartą kapines aplankysiu kitą dieną, kai galėsiu skirti tam daugiau laiko.“
- „Atvyksiu, bet galėsiu pabūti tik apie valandą. Tada turėsiu išvykti.“
- „Šiemet minėsiu artimąjį tyliai namuose. Suprantu, kad jūs rinksitės susitikti, ir tikiuosi, kad gerbsime vieni kitų pasirinkimus.“
Jei šeimai svarbu būti kartu, galima pasiūlyti konkretų būdą išlaikyti ryšį: paskambinti, pasidalyti prisiminimu žinute ar susitikti kitu metu. Tačiau alternatyva neturi tapti pareiga. Kartais žmogus gali pasakyti tik tai, kad neatvyks.
Kaip sustabdyti jautrią temą neįžeidžiant artimųjų
Pokalbiai apie netektį, šeimos sprendimus ar senas nuoskaudas gali užklupti nepasiruošus. Galite mandagiai pasakyti, kad šiuo metu nenorite tęsti temos, ir, jei norite, pasiūlyti kitą laiką ar kitą pokalbio kryptį. Taip atskiriamas santykis su žmogumi nuo sprendimo dabar nekalbėti konkrečia tema.
- „Suprantu, kad tau tai svarbu. Šiandien šia tema kalbėti nenoriu.“
- „Man dabar sunku apie tai kalbėti. Gal galime prie šio klausimo grįžti kitą dieną?“
- „Norėčiau, kad šį susitikimą skirtume prisiminimams, o šį ginčą aptartume atskirai.“
- „Išgirdau tavo klausimą, bet atsakyti į jį dabar nepasiruošęs.“
Jei kitas žmogus vis tiek klausinėja, galima ramiai pakartoti tą pačią mintį, nepridedant naujų paaiškinimų: „Suprantu, bet šiandien apie tai nekalbėsiu.“ Pakartojimas gali padėti išlikti aiškiam, nors negarantuoja, kad pašnekovas sutiks. Jei nenorite tęsti pokalbio, galite pasakyti, kad padarysite pertrauką.
Ką daryti, jei dėl ribų nesutariate
Net ir pagarbi formuluotė nebūtinai iškart sumažins įtampą. Artimasis gali nusivilti ar paprašyti paaiškinti sprendimą. Jei jaučiatės galintys kalbėtis, įvardykite, kas jums įmanoma, ir pasiūlykite konkretų susitarimą: „Negaliu likti iki vakaro, bet galiu atvažiuoti anksčiau ir pabūti pietų.“
Klausydamiesi kitų galite pasitikslinti, kas jiems svarbiausia, tačiau neprivalote pažadėti to, ko negalėsite įvykdyti. Jei pokalbis tampa per daug įtemptas, galima padaryti pertrauką ir pratęsti jį vėliau. Kai kuriems susitarimams prireikia kelių pokalbių, o kai kurie skirtumai gali likti neišspręsti.
Vienas sakinys neišsprendžia visų šeimos konfliktų. Tačiau aiškiai ir pagarbiai įvardytas poreikis suteikia daugiau galimybių susitarti dėl praktinių dalykų ir leidžia žmogui pasirinkti, kaip jis gali dalyvauti minint artimuosius.
Šaltinis: Editorial research
Komentarai