Spalio 11-oji: Vilnius grįžo Lietuvai, bet su sąlygomis

Istorijos ir įdomybių redakcija 2026-10-11 07:48 3 min. skaitymo

Istorinė Vilniaus architektūra miesto centre su aukštu bokštu giedrą dieną

1939 m. spalio 11 d. įsigaliojo Lietuvos ir Sovietų Sąjungos spalio 10 d. sutartis, pagal kurią Lietuvai buvo perduotas Vilnius ir dalis Vilniaus krašto. Tačiau šis diplomatinis pokytis buvo susietas su sovietų karinių bazių įkurdinimu Lietuvoje, todėl Vilniaus grąžinimas vyko kartu su Lietuvos suvereniteto apribojimu.

Kodėl Vilniaus klausimas grįžo į derybas 1939 metais

Vilnius ir didelė dalis Vilniaus krašto nuo 1920-ųjų buvo Lenkijos valdžioje. Lietuva šį statusą laikė neteisėtu ir nepripažino Lenkijos įvykdytos krašto aneksijos. Taigi 1939 m. rudenį miestas Lietuvos politinėje vaizduotėje buvo ne nauja teritorinė pretenzija, o ilgai lauktas sostinės susigrąžinimas.

Situaciją pakeitė rugsėjo mėnesį prasidėjęs Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas prieš Lenkiją. Sovietų kariuomenei užėmus rytinę Lenkijos dalį, Maskva sprendė, kam perduoti Vilnių ir kaip išplėsti savo karinę įtaką regione. Lietuva derėjosi su Sovietų Sąjunga iš silpnos pozicijos: jos pasirinkimus ribojo didžiųjų valstybių susitarimai ir karinė padėtis.

Ką nustatė spalio 10-osios sutartis

Teisės aktų registre skelbiamo susitarimo pavadinimas nusako du jo dalykus: Vilniaus ir Vilniaus krašto perdavimą Lietuvai bei savitarpio pagalbos sutartį. Dokumento 1 straipsnyje nustatytas teritorinis perdavimas. Kituose straipsniuose apibrėžta Sovietų Sąjungos karinių pajėgų buvimo Lietuvoje tvarka, o susitarime taip pat numatytas abiejų valstybių įsipareigojimas padėti viena kitai užpuolimo atveju.

Sutarties tekstas nereiškė, kad Lietuva galėjo laisvai atsisakyti sovietų kariuomenės. Pagal susitarimą Sovietų Sąjunga gavo teisę dislokuoti Lietuvoje iki 20 tūkst. karių ir įkurti karines bazes. Tai buvo didelė karinė jėga valstybėje, kurios gyventojų skaičius buvo gerokai mažesnis. Todėl sutarties teritorinę naudą lydėjo konkreti priklausomybės ir spaudimo rizika.

Teksto formuluotės svarbios ir dėl to, kad „savitarpio pagalba“ skamba kaip lygiavertis įsipareigojimas. Tačiau faktinis galios santykis nebuvo lygus. Sovietų Sąjunga galėjo remtis savo kariuomene ir įgyta teise laikyti ją Lietuvos teritorijoje, o Lietuva neturėjo panašių priemonių paveikti Maskvos sprendimų.

Spalio 11-oji: Vilnius grįžo Lietuvai, bet su sąlygomis

Spalio 11-oji: perdavimas ir karinių bazių įkurdinimas

Sutartis pasirašyta spalio 10 d., o įsigaliojo spalio 11 d. Po to Vilnius ir dalis Vilniaus krašto buvo perduoti Lietuvos administracijai, į miestą grįžo Lietuvos valdžios institucijos. Ši data žymi sutarties įsigaliojimą, o ne vieną akimirksniu užbaigtą teritorijos perėmimo veiksmą.

Tuo pat metu Lietuvoje buvo įkurdinamos Raudonosios armijos įgulos ir bazės. Jų buvimas darė įtaką valstybės saugumo ir užsienio politikos pasirinkimams. Todėl spalio 11-osios reikšmė turi dvi puses: Vilnius vėl tapo Lietuvos dalimi, tačiau šis pokytis įvyko sąlygomis, kurios silpnino valstybės galimybę savarankiškai spręsti dėl savo saugumo.

Kaip vertinti Vilniaus grąžinimą ir Lietuvos suvereniteto ribas

Lietuviams Vilniaus grįžimas turėjo didelę istorinę ir simbolinę reikšmę. Jis užbaigė beveik du dešimtmečius trukusį sostinės praradimo laikotarpį ir leido Lietuvos institucijoms įsikurti mieste. Šis faktas neturėtų būti ištrinamas vien todėl, kad sutartis buvo nelygi ir pavojinga.

Kita vertus, Vilniaus perdavimo negalima pristatyti kaip vienareikšmės Lietuvos pergalės. Sovietų karinės bazės ribojo praktinį valstybės savarankiškumą, o 1940 m. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Spalio 10-osios sutartis ir vėlesnė okupacija yra susiję Lietuvos istorijos etapai, bet tai skirtingi įvykiai: pats sutarties tekstas numatė bazių dislokavimą, o ne Lietuvos aneksiją.

Taip atskiriamas diplomatinis faktas nuo vėlesnio politinio rezultato. 1939 m. spalio 11 d. Lietuva atgavo Vilnių ir dalį Vilniaus krašto, tačiau tą pačią sutartį lydėjusios sovietų bazės tapo svarbiu suvereniteto apribojimu. Kitas patikrinamas šios istorijos etapas – 1940 m. birželio sovietų ultimatumas ir Lietuvos okupacija, kurią istorikai nagrinėja atskirai nuo Vilniaus perdavimo sutarties.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos teisės aktų registras

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Istoriniai šaltiniai

Sutarties data ir sąlygos tikrintos pagal Lietuvos teisės aktų registre skelbiamą dokumentą, o platesnis kontekstas pateiktas atsižvelgiant į Lietuvos istorijos tyrimus.

Patikros